ŠAUNIŲJŲ „ŪKININKŲ“ VADOVĘ NERAMINA JAUNIMO EMIGRACIJOS MASTAI 

Marijampolės profesijos rengimo centro vaikinų humoro grupė „Jaunieji ūkininkai“, prieš vykdama dalyvauti kasmetiniame respublikiniame humoro festivalyje „Juokis“, P. Kriaučiūno bibliotekoje surengė pasirodymą saviems – marijampoliečiams. „Noriu su jumis pasitarti, kas pavyko, o kas – gal nelabai, ką verta vežti į festivalį, o ką – ne“, - sakė ilgametė humoro grupės vadovė Onutė Mačiulienė.

 

Vaikinai, paprastai parsivežantys laureatų vardus iš respublikinio humoro grupių konkurso, rodė vaizdelius, atspindinčius šiandienos aktualijas bei neigiamus dalykus. Kliuvo ir televizijai bei spaudai už nuolatinį „nuogų užpakaliukų“ propagavimą, ir valdžiai „už gyvenimo prailginimą iki 70 metų (turėta omenyje pensinio amžiaus nukėlimas). Vaikinukai drąsiai parodijavo, šmaikštavo, daliai iš jų teko ne toks ir lengvas uždavinys – vaidinti moteris, tačiau jie, atrodo, puikiai su tuo susidorojo.

 

Humoro grupę „Jaunieji ūkininkai“ ne per drąsu būtų pavadinti fenomenu. Mat sudaryta ji iš profesinio rengimo centre besimokančio jaunimo – ne paslaptis, tai nėra pats lengviausias kontinentas su jais dirbantiems. O dar grupėje – vieni vaikinai. Tačiau Onutė Mačiulienė niekad nesiskundė – sako su jaunimu sutarianti puikiai, mokanti prie jo prieiti. „Jokie moralizavimai susikalbėti nepadės. Turiu savo takelį į tokių vaikinų širdis. Tai – humoras“. Ir tai – veikiantis, per daugelį metų Onutės išbandytas ginklas. O užvedus kalbą juokais, pasak humoro grupės vadovės, paskui jau tarsi nejučia gali ją pakreipti norima linkme.

 

Įvairioms humoro grupėms, anksčiau vadintomis meninėmis agidbrigadomis, Onutė Mačiulienė vadovauja jau pusė amžiaus. Su „Jaunaisiais ūkininkais“ dirba 22 metus. Vadovavimo šiai grupei specifiškumas – jos nariai keičiasi kas dveji metai. „Žiūrėk, vienus jau pramokini dainuoti, elgtis scenoje, o jie jau baigia mokslus ir atsisveikina, tenka rinkti naują grupę ir vėl visko iš naujo mokyti“, - sako vadovė. Tačiau yra ir geroji pusė: grupę, kurioje – vien jauni vaikinai, paprastai labai gerai priima publika. Ši priežastis, dar pridėjus ir tai, jog O. Mačiulienė turi puikų satyrikės talentą, ir padeda veik kasmet iš respublikinių renginių parsivežti laurus.

 

Na, o kalbant apie Onutės Mačiulienės talentą vadovauti tokioms grupėms, tai, matyt, jį lemia ne tik įgimtas humoro jausmas, bet ir domėjimasis aktualijomis, taip pat ir politinėmis, gebėjimas turėti savitą (neretai kritinį) požiūrį. Dėl šiandieninės Lietuvos satyrikei bei rašytojai skauda širdį. „Labai daug šiandien nusivylimo, socialinės nelygybės, - sako O. Mačiulienė. – Tie, kurie puola prie valdžios, neturi saiko.O štai jaunimas tarsi išvaromas iš šalies – jam nebėra čia ką dirbti. Labai skaudu, kad mokslus baigusieji dėl duonos kąsnio turi išvažiuoti iš šalies. Pasikalbu su tais, kurie Lietuvoje jau tik svečiuojasi per atostogas – daugumas norėtų grįžti, tačiau žino, kad čia jau nepragyvens“. Neramina įžvalgią satyrikę ir tai, kad dabar propaguojamos tik materialiosios vertybės, neugdomas žmogiškumas. O valdžia dar tyčiojasi iš žmonių, kurie jau ir taip palaužti. Negali jos nestebinti jaunimo kantrybė – kol kas ne protestuoja, ne piketuoja, bet tiesiog tyliai emigruoja... „Kad tik nebūtų neteisybės, nelygybės – išgyventume, juk ir pokarį buvo nesunku. Bet dabar įsikerojusios jau kitos „vertybės“, - nerimą dėl ateities išreiškia O. Mačiulienė.