Artūro sėkmės istorija

Koks Jūsų požiūris į profesinį mokymą? Ar įgytos profesijos žinios pasitarnauja kasdieniame gyvenime?
Profesinį mokymą vertinu palankiai, manau, jis daug metų nepelnytai buvo nuvertintas. Panašu, situacija keičiasi, profesinio mokymo svarba auga ir ją supranta vis daugiau žmonių. Nebėra vajaus gauti aukštojo mokslo diplomą, kuris, deja, ne visada užtikrina darbo vietą ar garantuoja padorų atlyginimą. Visuomenėje daug didesnis poreikis specialistų su profesinio mokymo žiniomis, dažnu atveju tokių žmonių darbas net geriau apmokamas. Įgytos žinios kasdieniame gyvenime išliks visada, jų neištrinsi. Išmanant ir turint praktikos, daug darbų galima atlikti namų ūkyje, tai padeda sutaupyti, o dažnai ir teikia malonumą .

Žinome, kad automechaniko profesijos diplomu neapsiribojote ir sėkmingai tęsėte mokslus toliau – rinkotės studijas tiek kolegijoje tiek universitete. Pasidalinkite, kas lėmė šį apsisprendimą?
Profesinio rengimo centras buvo stiprus startas į priekį. Čia gavau pirmas žinias inžinerijos srityje, prisiliečiau prie technologinių procesų, atsirado noras domėtis toliau ir gilinti žinias. Mokytis sekėsi gerai, situacija atrodė palanki, norėjos išmėginti savo ribas. Marijampolės kolegija siūlė labai artimą studijų programą tam, ką mokiausi, netrukus pateikiau savo pasirinkimą ir gavau atsakymą, kad esu pakviestas trečiu numeriu studijuoti Automobilių ir traktorių techninį eksploatavimą. Taip prasidėjo mano kelias jau aukštojo mokslo lygmenyje. Kolegijoje sustiprinau žinias teoriškai, studijos leido į mechaniką pažvelgti plačiau, iš įvairių pusių. Gavau pasiūlymą dirbti iškart baigus mokslus. Tačiau žinių gilinimui ribų nėra, su keletu grupės draugų nusprendėme siekti magistro laipsnio, pasirinkome Kauno technologijos universitetą, ten sėkmingai įgijau inžinerijos magistro laipsnį.

Šiuo metu dirbate Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju. Kaip manote, kokios asmeninės savybės Jums padėjo kopti karjeros laiptais?
Vaikystėje nejutau, kad turiu kažkokių ypatingų savybių, tikriausiai jų mažai turėjau arba nemokėjau savyje atrasti. Tačiau viskas pasikeitė, kai turėjau galimybę mokytis profesinio rengimo centre, kolegijoje ir universitete. Šios švietimo institucijos didžiąja dalimi suformavo mano asmenybės savybes, kurios leido atsidurti ten, kur dabar esu. Bet pirmiausiai, tai nuoseklus darbas, savikritiškas požiūris, atsakingumo jausmas ir tikėjimas tuo, ką darau, mane veda į priekį.

Kokį patarimą duotumėt jaunam žmogui, kuris dvejoja, kuria kryptimi pasukti renkantis ateities veiklas?
Svarbiausia pasirinkti, ilgai nedvejoti. Tokiame gyvenimo etape niekas nežino, kaip kelias pasisuks. Geriau renkantis kelis kartus klysti, negu pabijoti pasirinkti.